Du greituoliai ir Poviliukas
Sėdi kambaryje du greituoliai. Galvoja, ką čia nuveikti.
– Gal eglutę papuoškim? – siūlo vienas.
– Gerai, – sutinka antras.
Ir per sekundę nulekia, nusiperka eglutę, per kita sekundę suranda žaislus ir juos sukabinėja. Stovi, grožisi net neuždusę. Jie juk greituoliai.
– O gal pasikviečiam į svečius musų draugelį Poviliuką?
– Gerai tu sakai, juk šventės. Pasilinksminsim.
Beveik šviesos greičiu vienas prilekia prie telefono, akimi nepastebimu judesiu surenka numerį ir akimirksniu išpyškina maždaug tokį tekstą:
– Poviliukateikpasmusisvečiuspagersim!
Po pusės sekundės suskamba durų skambutis. Dar nespėjus skambučio garsui nutilti, greituoliai jau atidarinėja duris. Laiptinėje nieko nėra, tik ore ant grindų leidžiasi popieriaus lapelis, ant kurio parašyta: „Atsibodo laukt, išėjau namo. Poviliukas.“