Išlydi ryte žmona vyrą į darbą. Išlygintos kelnės, paruošti marškiniai, kojinytės, raišteliai, pusryčiai ant stalo. Vyras išeidamas tarpduryje atsigręžia:
- Duok man šiek tiek pinigų.
- Kam tau pinigai?
- Eisiu iš darbo, sutiksiu ką nors, trečias būsiu…
- O tu eik iš darbo tiesiai namo, niekur neužtruk – pirmas būsi!
Ateina vyriškis į laidojimo namus:
- Norėčiau nusipirkti kuo pigesnį karstą, paklausia vyras.
- Turime ažuolinį, už 400 litų, atsako moteris.
- Ne, man reikėtu pigesnio.
- Tuomet galime pasiūlyti beržinį už 100 litų, atsako moteris.
- Vyras pagalvoja ir sako: Man reikėtų dar pigesnio.
- Na, tuomet galime pasiūlyti iš klijuotų pjuvenų, už 50 lt.
- Vyriškis nenusileidžia, – o dar pigesnio neturit ?
- Pardavėjai trūksta kantrybė ir klausia: Tai ką jūs žadate laidoti, kad reikia tokio pigaus karsto?
- Uošvienę, atsako vyriškis.
- Pardaveja: Tai ko iš kart nesakėt ? Atneškit ją čia, prisuksim rankenas.
Vyras prie parduotuvės šaukia ant direktoriaus:
- Jūs apgavykai!! Melagiai!
Šis nesupratęs:
- Dėl dievo meilės, paaiškinkit kas atsitiko?
Vyras:
- Nusipirkau skalbimo miltelių, o ant pakuotės parašyta „100 gramų nemokamai“. Grįžtu namo, atplešiu pakelį.. o ten tik MILTELIAI!!!
Potvynis kaime. Namai pusiau paskendę. Prie namų iš eilės priplaukia gelbėtojai ir evakuoja gyventojus. Staiga jie pastebi kepurę, plaukiančią į vieną pusę taip, tarytum ją kažkas stumtų, bet nekreipia į ją dėmesio ir tęsia savo darbą. Vėliau mato, kad kepurė plaukia jau į priešingą pusę. Dar vėliau jie pastebi, kad kepurė vėl plaukia kita kryptimi. Tai kartojasi, kol pagaliau vienas gelbėtojas sako:
- Jūs pažiūrėkite, koks keistas dalykas: kepurė plaukioja tai šen, tai ten.
Vienas iš gyventojų atsako:
- Nekreipkite dėmesio – tai mano tėvas. Jis vakar pasakė: bus rytoj lietus, ar nebus, man vis vien – eisiu lauką arti! 
Išvažiavo žmona i komandiruotę. Vyras atsikėlė ryte anksčiau, pažadino dukrą ir veda ją į darželį.
Nuveda i vieną – nepriima, nuveda i kitą – vėl nepriima.
Pakeliui i trečią darželį dukra sako:
- Tėti, kol tu vedžioji mane po darželius, aš ir į mokyklą pavėluosiu! 
Australas sėdi kavinėje, geria kavą, valgo bandelę su uogiene. Įeina į kavinę kramtydamas gumą amerikietis turistas, atsisėda prie australo ir užkalbina:
- Ar jus, australai, suvalgote visą riekę duonos?
- Žinoma, atsako australas.
Amerikietis, šypsodamasis išpučia gumos burbulą ir sako:
- Mes tai ne. Amerikoje valgome tiktai minkštą duonos dali, o plutas surenkame, siunčiame i fabriką, ten sumala, iš jų daro bandeles, kurias eksportuojame į Australiją. O gal valgote uogienę su duona?
- Taip, pyktelėja australas.
- O mes ne. Valgome tiktai šviežius vaisius. Sėklas, žievę bei kitas liekanas surenkame, siunčiame į fabriką, ten sumala, iš jų daro uogienę, kurią eksportuojame į Australiją. Read more…
Visų pamiršto kaimo pakraštys. Purvina ir duobėta gatve slenka didelis, žibantis ir blizgantis miesto džipas. Pravažiuoja paskutinį pakrypusį namą, atsiremia į jau beveik nukritusią tvorą ir sustingsta.
Šalia kelio dvi bobutės:
- Žiūrėk, Antanina, žiūrėk. Dar vienas su navigatorium.
Amerikonui, prancūzui ir tarybiniam inteligentui buvo pateiktos trys užduotys:
Amerikonas įveikė puse butelio ir užmigo.
Prancūzas išgėrė tris ketvirčius butelio. Užmigo. Read more…
Vatikanas gavo skundą, kad vienas klebonas miega su savo namų šeimininke ir pasiuntė komisiją patikrinti ši faktą.
Komisija atvažiavo, apžiūrėjo šeimininkę, kuri buvo jauna ir graži. Apžiūrėjo jos kambarį, kuris buvo didelis ir šviesus, jos plačią lovą. Paskui apžiūrėjo klebono mažą kambarėlį ir mažytę jo lovą. Vėliau komisija smagiai pavalgė, pagėrė ir nieko nepasakiusi – išvažiavo.
Po kelių dienų klebonas pastebėjo, kad dingo sidabrinis šaukštas iš jo senovinio servizo ir paraše laišką komisijos pirmininkui: “Aš nenoriu pasakyti, kad jūs paėmėte mano sidabrini šaukštą. Aš nenoriu pasakyti, kad jūs jo neėmėte. Aš tik noriu konstatuoti, kad dingo mano sidabrinis šaukštas.” Read more…
Kalbasi du vyriškiai:
- Tave už ką uždarė?
- Gėriau alų viešoje vietoje.
- O kodėl į beprotnamį?
- Alus buvo bealkoholinis.
