Didieji finansiniai poslinkiai jau įvykę: įvestas naujas pasaulinis piniginių atsiskaitymų vienetas (doleris, euras, juanis ir rublis yra labiausiai vertinamos nacionalinės valiutos), įsteigta Pasaulio bankų reguliavimo taryba ir Emisijos valdyba bei Pasaulio finansinio solidarumo fondas. Ekonomika iš vartojimo pasukusi į tausojimo ekonomiką, ir nors naujųjų technologijų bei atsinaujinančių šaltinių energetika dar nėra pakeitusi naftos ir dujų, energetikos regionalizavimas ir decentralizavimas laikomas prioritetine visos pasaulio ekonominės ir ūkinės veiklos kryptimi.

Su klimato pokyčiais ypač paaštrėjo geriamo vandens problema. Sistemiškas apsirūpinimas maistui tinkamu vandeniu yra rimtos ūkio ir prekybos šakos.

Pasaulio ūkinę veiklą valdo 3G – Kinija, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Jungtinės Europos Valstybės. Pastarąsias sudaro Vokietija, Rusija, Prancūzija ir Lenkija, savo vidines įtampas ir tarpusavio trintis kompensuojančios galia priešintis dar sunkiau prognozuojamiems Pietums, baigiantiems vienytis į Islamo valstybių sąjungą.

Greta Izraelio jau egzistuoja savarankiška Palestinos valstybė. Žydų ir musulmonų priešprieša aptramdyta, ir islamas yra sutelkęs jėgas kultūrinei ekspansijai į Europą. Tam itin paranki prieš ketvertą dešimtmečių pradėta naujoji Europos regionalizacija, numačiusi etnines ribas ignoruojančius suvienijimus, išvirtusius į europinės civilizacijos “paribių civilizacijas”. Europos Sąjungos pavadinimu jos egzistuoja kaip “grynosios Europos” palydoviniai padaliniai: Viduržemio jūros sandrauga (Asamblėja), Pietų Europos konfederacija, Baltijos jūros šalių susivienijimas (Taryba).

Po to, kai buvo sunaikinta didžioji dalis Lenkijos nacionalistinio elito ir nebeliko rimtesnių kliūčių įsiviešpatauti liberalams, Rusija, dar laidotuvių dieną sugebėjusi iš JAV perimti Didžiosios Lenkijos kūrimo svertus, Europos Naujosios tvarkos kūrimo procese užėmė vadovaujantį vaidmenį. Lietuva ir Karaliaučius dar tebėra pilkoji zona, tačiau Vakarų Baltarusijos ir dalies dešiniakrantės Ukrainos pripažinimas lenkų veiklos erdvėmis Lenkiją visiškai tenkina.

Paneuropinius Rusijos ir Vokietijos veiksmus sąlygojo du faktoriai: pirma, Vokietijai (ir visai Vakarų bei Vidurio Europai) reikia Rusijos žaliavų, Rusijai – Europos technologijų ir kapitalo; antra, Kinijos ekspansija į Sibirą. Tolimųjų Rytų Respublikoje jau dominuoja Kinija, o trys Sibiro respublikos su Rusija susijusios konfederaciniais ryšiais. Europos Sąjunga ribojasi Uralo kalnais, su Sibiru, kaip to iš Kinijos reikalauja JAV, palaikydamos paribio civilizacijos kultūrinius ryšius ir ekonominį bendradarbiavimą. Jame tolydžio vis didesnį vaidmenį vaidina Kinija ir Kurilų salas atsiėmusi Japonija.

Lietuvos geopolitiniame žemėlapyje nematyti. Joje gyvena apie 1,5 milijono lietuvių, per 1 milijoną imigrantų, plūstelėjusių daugiausia iš Rytų. Pietryčių Lietuvą ir Vilnių tolydžio kolonizuoja lenkai. Po nesėkmingo Lietuvos liberalų bandymo atkurti Abiejų Tautų Respubliką įtampa Lietuvoje padidėja iki etninių susirėmimų. Kompromisas pasiekiamas lietuviams sutikus, kad Lietuvos dokumentuose Lietuvos lenkai rašytųsi lenkiškai, Lenkijai savo ruožtu pripažinus, kad 1920 m. Pietryčių Lietuva su Vilniumi ir “Suvalkų trikampiu” buvo okupuotos. Vengdami neramumų, kurie kenkia jų valdomų rekreacinių Rytų Lietuvos rajonų turizmo, “Mažeikių naftos” ir Klaipėdos uosto verslams, Lietuvos rusai palaiko gynybines lietuvių pozicijas.

Visą dviejų dešimtmečių politinę Lietuvos diferenciaciją varo trys veiksniai: pasipriešinimas vis akivaizdesnei lenkų ekspansijai, bandymai suvaldyti imigrantų plūdesį ir nacionalinės pastangos geriau pasinaudoti JEV parama, pagal naująją Berlyno sutartį teikiama “antrojo greičio” Baltijos regiono valstybėms, taip pat – asocijuotais Europos Sąjungos ryšiais. Politinės paramos Lietuvos liberalai tradiciškai ieško Didžiojoje Lenkijoje, socialdemokratai orientuojasi į Baltijos jūros regiono socializmą, nacionalistai veikia susivienijime “Už tautų Europą”.       Lietuva atsiliko nuo europinio nacionalizmo tempų, tačiau trečiajame dešimtmetyje pasiekia istorinį politinės sąmonės pokytį: 2024 metų Seimo rinkimus laimi koalicinis Lietuvių tautinis centras ir kartu su Ūkininkų bei Šeimų partijomis sudaro nacionalinę vyriausybę, kuri, svarbiausiais tikslais laikydama gimstamumą bei lietuvių grįžimą Lietuvon, pradeda radikalią valstybės pertvarką, turinčią garantuoti nacionalinių galių atkūrimą.

2030-aisiais du trečdalius energijos Lietuva gamina Elektrėnų šiluminėje, degindama rusišką mazutą, trečdalį – Lietuvos verslininkų konsorciume “Vėjo malūnai”. Nedidelis modernus žvejybos laivynas sugeba išnaudoti limitus visuose pasaulio vandenyse. 1 500 stambių ūkininkų aprūpina visais reikalingais maisto produktais. Lietuvos eksporto šaka jau geras dešimtmetis yra aukštosios technologijos. Lietuva yra pagrindinis saulės jėgainių gamintojas Kinijai ir Afrikos respublikoms.

Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių universitetai sėkmingai konkuruoja pasaulio aukštųjų mokslų rinkoje. Praktinėms nacionalinėms reikmėms efektyviai tarnauja kolegijų sistema, sukurta padedant Lietuvos mokslų akademijai.
Po atmintinos ir pamokomos Pasaulio kultūros sostinės aferos Vilnius natūraliai auga į ryškų kultūros centrą, žinomą dėl “Ars” tradicijos tąsos šiandieniniame pasaulyje.

Trečiajame dešimtmetyje susiformuoja Vilniaus filosofinė mokykla, tęsianti gyvenimo filosofijos tradicijas ir sprendžianti tautų ir pasaulio išlikimo problematiką. Asmens kokybe ji laiko ne išlaidavimą, o kūrybišką darbą, kultūros – etninių pradmenų universalizavimą, o politikos priederme – tautos atsakomybę už savo teritorijos vandenų ir miškų sistemų gyvastingumą. Filosofai, panašiai kaip ir XX amžiaus pabaigos Atgimime, yra varomoji dvasinė Lietuvos gyvenimo racionalizavimo pajėga. Jų dėka Europos filosofų kongreso pastangomis Visuotinė žmogaus teisių deklaracija papildyta žmogaus atsakomybės nuostatomis, o Jungtinės Tautos baigia tikslinti Lietuvos pasiūlytą Tautų teisių deklaraciją.

Lietuvių tautą konsoliduoja siekis išsilaisvinti nuo priklausomybės bet kuriai – Rytų, Vakarų, Pietų ar Šiaurės – politinei orientacijai bei įtakai ir, suvokus žmogaus buvimo priklausomybę nuo Žemės gyvastingumo, atrasti tautos kilmės vietą – Lietuvą – kaip vienintelę pasaulyje lietuviams gyventi bei už ją atsakingais būti skirtąją vietą. Iš atsakomybės jai – brandi asmens laisvė ir gyvybinga kultūra.

2030-aisiais lietuviai jau atsisukę veidu į Lietuvą ir pasirengę grįžti namo iš Vakarų, panašiai kaip 1980-aisiais buvo pasirengę sugrįžti iš Rytų. Lietuva subrendusi pačiai didžiausiai savo pergalei – galutiniam dvasiniam išsivadavimui ir brandžiai asmens laisvei.

• … nes tik pas mus krepšininkai buna mažučiai, o tenisininkai – berankiai.
• … nes čia per metus nuperkama 2000 beisbolo lazdų ir tik dvi beisbolo pirštinės.
• … nes lietuviai užsistato žadintuvą 10 minučių ankščiau, kad galėtu ilgiau pamiegot.
• … nes važiuodami didžiausiu leistinu greičiu jūs stabdote eismą.
• … nes turime daug skustagalvių, kuriems labai rupi jūsų problemos. Kai tik jie jus pamato skersgatvyje, iškart klausia: “Turi problemų?”.
• … nes kaliniai Lietuvoje maitinami geriau nei mokiniai.
• … nes jei kas nors šypsosi minioje, iškart žinote – tai užsienietis.
• … nes didžiausią džiaugsmą lietuviui suteikia, kai jis išmoko užsienietį lietuviškai nusikeikti.
• … nes vaikystėje visi lietuviai dainavo “Du gaidelius”, bet užaugę tapo homofobais.
• … nes 20 metų dirbęs, sumokėjęs 500 000 Lt “Sodrai”, nesirgęs ir negavęs jokios išmokos, sužinai, kad pensijos negausi, o jeigu ir gausi – tai jau gulėsi kapuose.
• … nes Lietuvos kelininkus žiema kasmet uzklumpa netiketai!
• … nes dauguma naujausių ir aukščiausios klasės BMW ir Mercedes Benz automobilių vairuotojai – neįgalieji.
• … nes musu pensininkai atostogauja žiuredami pro langą.
• … nes neturėdami pinigų gatvių apšvietimui, vis tiek tame pačiame mieste aktyviai “atstatinejame” rumus.
• … nes Lietuvoje gali tapti populiarus, pasididinęs krūtis.
• … nes mėgstame fotografuotis su numirėliais ir vėliau rodyti šias nuotraukas visoms giminems.
• … nes čia nustatinėjamas ne alkoholio kiekis kraujyje, bet kraujo kiekis alkoholyje.

Dar daugiau priežasčių, kodėl Lietuvą galime laikyti geriausia šalimi pasaulyje, rasite šiame tinklapyje.

Pagalvokime, kas būtų, jei Internetas būtų atsiradęs žymiai anksčiau – prieš 1000 metų. Čia pristatau puslapio www.lietu.va svečių knygą: nuo pat puslapio sukūrimo pradžios. Kalba taisyta.

1009 m. Netimeras:
Ar veikia čia kas?

1009 m. Brunonas:
Turiu gerą produktą – krikščionybę. Dalinu nemokamai. Yra daug privalumų prieš jūsų praktikuojamą tikėjimą. Kas norit sužinot daugiau – rašykit į privatą.

1009 m. Zebedenas Brunonui:
Už spamą gausi į galvą.

1009 m. Netimeras:
Chebra, apie mus jau rašo pasaulyje! Kažkoks Kvedlinburgo saitas parašė, kad mes tą lopą Brunoną nukalėm.

1236 m. Volquin:
Kieno žemės – niekieno? Mes paimsim

1236 m. Vykintas:
Nelįst prie mano kanapių laukų! Gausit į kaulus!

1236 m. Volquin:
Čia JŪS į kaulus gausit!

1236 m. Vykintas:
Sakiau, kad JŪS gausit į kaulus Dar lįsit taip naglai – ateisim rimčiau pasiruošę.

1251 m. Mindaugas:
Chebra, man popiežius neduoda karūnos. Sako, reikia krikštytis. Pamėginsiu.

1253 m. Mindaugas:
Sveikinkit karalių! Na, suprantat – dovanos, duoklės, totalus paklusnumas…

1261 m. Mindaugas:
Krikščionybė – nesąmonė

1263 m. Treniota:
Minde, užknisai jau visus

1295 m. Vytenis:
Siūlau Gudams prisijungt prie mūsų – gintis nuo siauraakių lengviau bus.

1316 m. Gediminas:
Gal kas nori imt mano dukras į žmonas?

1323 m. Gediminas:
Lizdeika davė kažkokių grybukų užvalgyt. Sapnavau košmarus. Radau neblogą vietą miestui įkurt. Jaučiu, pasiteisins.

1336 m. Margiris:
Nervina tie kryžiuočiai. Užklupo po baliaus, gintis nėra nei jėgų, nei ginklų. Ir išvis – pas juos ir chebros daugiau, ir ginklai importiniai. Dar kažkoks durnius laužą vidury pilies užkūrė…

1345 m. Algirdas:
Turiu rusėnams pasiūlymą – imat mano vaikus į sutuoktinius, ar patiems jūsų žemes pasiimt?

1386 m. Jogaila:
Jūs kaip norit, bet aš tai krikštijuosi, ir varau į Lenkiją – siūlo karaliaus postą

1387 m. Vytautas:
Jogaila aiškina, kad be krikščionybės mums ragai nusimato. Taigi, chebra, norit ar ne – būsit krikštijami.

1408 m. Vytautas:
Nuvykau pas žentą į Maskvą dukters aplankyt. Beldžiau į duris, laukiau, neatidarė

1410 m. Vytautas:
Nu užkniso kryžiuočiai! Mes gi jau tiek laiko pasikrikštiję, o jie vis dar puldinėja. Einam aiškintis! Susitariau liepos 15 prie Žalgirio. Kas su manim? Rašykit į privatą.

1410 m. Ulrichas:
Nešviečia jums pergalė, sumauti lietuviai

1410 m. Vytautas Ulrichui:
Aha. Taip ir Volquin šnekėjo prieš kurį laiką (skaityk nuo pradžių)

1430 m. Vytautas:
Ei, Jogaila! Kas per nesąmonė su karūna?

1430 m. Jogaila Vytautui:
Procedūros yra procedūros. Reikia gi patikrint, ar tie popieriai nepadirbti. Be to – muitinė šiom dienom užsiėmus.

1430 m. Vytautas Jogailai:
Nu čia tai visiškas pizdiec! Tvarkingi gi tie popieriai! Gal gana jau išsidirbinėt?

1547 m. MM:
Paruošiau naują knygelę vakarais pasiskaitinėt. Klausinėkit bažnyčiose.

1569 m. M. R. Juodasis:
Lenkai siūlo jungtis, nes su rusais kovot sunku darosi. Varom derėtis.

1569 m. Žygimantas:
Tai kaip pavadinam naują valstybę? Siūlau „Rzeczpospolita“. Kadangi aš karalius, tai prieštaravimų nepriimu

1793 m. Kosciuška:
Pabuvau aš Amerikoj. Nu kas čia pas jus darosi? Jau du kartus padalijo. Nieko nebus – reikia sukilimą organizuot, ar ką.

1794 m. Kosciuška:
Šūdas gavosi

1812 m. Napoleonas:
Gražus tas jūsų Vilnius. Gražios bažnyčios. Ir jų daug – net nėra kur arklių laikyt. O! Viena labiau apleista bažnyčia tam visai tinka Gal kas žino, ko mano vyrai nuolat kasosi?

1831 m. Pliaterytė:
Sukilimas? Vau, kaip faina Tiek stiprių, gražių vyrų, jau ilgai nemačiusių moters

1862 m. Valančius:
Žmonės, gal baikim tiek gert? Jaučiu, nesąmonių prisidirbsim

1863 m. Muravjovas:
Nu, litvinai, achujieli. Sukilimus, matai, organizuojat. Nieko – nuraminsim. Mačiau, Vilniaus centre kartuvės gražios stovi

1862 m. Valančius:
Sakiau gi, kad prisidirbsim su tuo pijokavimu

1883 m. Basanavičius:
Išėjo naujas laikraštėlis „Auszra“. Yra anekdotų ir kriminalų. Klauskite pas knygnešius.

1889 m. Kudirka:
Kas norit lengvesnio skaitymo – „Varpas“. Tik pas knygnešius. Nebrangiai.

1918 m. Basanavičius:
Mes čia su draugais prie arbatos pasėdėjom, pagalvojom. Situacija pasauly neaiški, karas. Po jo niekas nekreips dėmesio, kad atsirado nauja valstybė, kurios senokai nebuvo…

1920 m. Želigovskis:
Wilno nashe!

1926 m. Smetona:
Demokratija? Kokia dar, po velnių, demokratija. Aš, ble, prezidentas!

1940 m. Smetona:
Aš truputį į užsienį išvykstu. Žinot – prezidentiniai reikalai, vizitai ir pan

1944 m. Nėris:
Parvežėm iš Maskvos dvi naujienas. Blogą ir gerą. Gera – liksim gyvi (bent jau dauguma turėtų), bet sovietų sudėty

1944 m. Stalinas:
dabar jūs MANO kalės! Kas pasišakos – sušaudysim, arba į Sibirą. Nepatinka man tie jūsų enteligentai ir buožės. Per daug jų čia.

1985 m. Gorbačiovas:
Aš čia truputį pertvarkų žadu daryt. Tikiuosi, nesąmonių neprisigalvosit?

1985 m. AMB:
Ne, ne – viskas normaliai

1990 m. Landsbergis:
Mes išstojam iš TSRS ir skelbiam nepriklausomybę.

1991 m. Gorbačiovas:
Prašiau gi nesąmonių nedaryt… Oi, skaudės jums…

1993 m. AMB:
Aš – prezidentas! Tik dabar peržiūrėjau konstituciją Ko aš čia taip veržiausi?

1998 m. Valdas:
Tai, tskant, ką aš galiu daryt? Peržiūrėjau konstituciją. Tiek tai galiu

2003 m. Rolandas:
Tvarka bus! Diktatūra mafijai!

2003 m. Jurijus:
Ačiū

2004 m. AMB:
Nu vot – jau mes ir NATO, ir ES. Sako, kad geriau turėtų būt. Dėl savęs aš neabejoju

2004 m. Valdas:
Aš ir vėl prezidentas. Greitai kažkaip, tskant

2008 m. Kirkilas:
Krizė? Kokia nx krizė? Viskas pas mus zjbs

2008 m. Valinskas:
Ei! Negalvojau, kad tas bajeris, kurį mes girti padarėm, į Seimą praeis o_O

2008 m. Kubilius:
Oi šikna mums, visiška šikna… Ko aš taip veržiausi į valdžią?

2009 m. Dalia:
Mums šikna. Nebūtumėm durniai, išliptumėm, bet dabar… Ir dar – mums jau 1000. Su tuo ir sveikinu!